Kelionių įspūdžiai » Šiaurės Lenkija

Šiaurės Lenkija

 

Atostogos. Kelios laisvos dienos. Namie trintis nesinori. Aišku reikia pakeliauti. Netoli ir ten kur nebuvę. Pasirinkimas nedidelis. Važiuojam ten kur kažkada planavome. Gdanskas ir tai kas pakeliui link jo.

 

1. Stanczyki
Pamenu gal prieš kokius 7 metus, kažkur internete perskaičiau lietuvių reportažą iš šios vietos. Tada tai buvo visai laukinė vieta. Reportažas ir nuotraukos iš ten mane sužavėjo. Jau tada sau įsikaliau į galvą, kad reikia ten nuvažiuoti. Nors tai visai netoli Lietuvos iki šios dienos taip ir nenuvažiavau. O metai bėgo… Lietuviai pamėgo šią vietą, o lenkai pajuto pinigėlių skonį (jų verslumas jau nieko nestebina). Dabar gi atvykus į šį kaimėką jau laukia mokamas parkingas, už pasivaikščiojimą apie šiuos tiltus taip pat reikalaujama susimokėti.

 

 

O patys tiltai? Na gražūs, tikrai. Bet ar įspūdingi? Nežinau. Panemunės pėsčiųjų tiltas tikrai aukštesnis, tik statytas 50 metų vėliau. O toks Lyduvėnų geležinkelio tiltas per Dubysą turbūt ir įspūdingesnis. Ir lietuviai už juos pinigų nerenka :)

 

 

 


2. Vilko guolis
Visai įdomi vietelė. Ten Hitleris slėpdavosi nuo galimų atakų ir vadovavo mūšiams su rusais. Kompleksas įspūdingas. Bent 5 didžiulių slėptuvių su storomis sienomis, nemažai mažesnių slėptuvių ir krūva įvairios paskirties pastatų.

 

 

Stebina tokių statinių mastabiškumas ir beprasmiškumas. Sukišta milijonai pinigų, o kompleksas taip ir nė karto nebuvo bombarduotas. Sakoma, kad čia darbavosi visa krūva sąjungininkų šnipų ir buvo žinomas kiekvienas Hitlerio žingsnis. O pasprogdino kompleksą patys vokiečiai, atsitraukdami. Kiekvienai slėptuvei panaudota buvo 8-10 tonų trotilo. Turėjo būti geras bum. Bet net tokio kiekio beveik neužteko. Slėptuvės apgriuvo, išgriuvo kai kurios pertvaros, bet šiaip dar stovi gi.
Beje čia buvo įvykdytas ir tas grasusis pasikėsinimas į fiurerį, kuris, deja, nepavyko.

 

 

Kad nevaikščioti kaip akliems šuniukams, lenkai prileido gidų po šį kompleksą įvairiomis kalbomis. Yra ir lietuvių kalba brošiūra išleista. Jiems papildomas pinigas, na o mums patogumas. Tik kai tekstą lietuviškai rašo lenkas, o ir korektūras lenkai daro tai būna sakinių, kurių prasmės taip ir nepavyksta išsiaiškinti. Bet vistiek pagarba. Na o šitus pagalius jie aiškina taip: „sienos paremtos pagaliais, kad būtų juokingiau“

 

 


Tada kai viskas čia veikė, beabejo, taip apžėlę nebuvo. Kad nieko iš oro nesimatytų buvo naudojamas toks maskuojamas tinkas. Visai gudrus dalykas. Čia kažkiek jo matosi nuotraukoje.

 

 

 

3. Malborkas (Marienburgas)
Sekantis objektas jau glaudžiai susijęs ir su Lietuva. Čia gi bazavosi visa kryžiuočių grietinėlė, čia juk kalėjo ir pabėgo Kęstutis. Iš čia juk kryžiuočiai traukė Žalgirio mūšin, kur gėdingai gavo.

 

 

Pilis labai didžiulė. Kaip ir Trakų pilis, pilnai atstatyta. Aišku ir čia žavi lenkų verslumas. Jie sugeba, aišku už papildomą mokestį ir privaloma tvarka, įkišti lenkiškai kalbantį gidą, kuris, kai lenkiškai, nekerti visai nereikalingas. Bet prieš vėją nepapūsi. Gerai, tik kad jie vakare pradeda siūlyti 10 zlotų pigesnius bilietus, tai prasitrynę iki nurodytos valandos kokias 20 min, vistiek vidum patekom pigiau :)

 

 

Norint patekti į šį bokštą nepigiai kainuojančio bilieto neužtenka, reikia pirkti dar vieną. Bet vakare į jį jau nebeįleidžia (užtat įėjimo bilietas pigesnis :P), tad dilemos ar lipti viršun nekilo.

 

 

Po pačią pilį pasivaikščioti visai nieko, tik gaila, kad jokių paaiškinimų kas kur nėra.

 

 

 

4. Sopotas
Lenkiškoji Palanga. Man Sopotas pasirodė visai nieko. Nors čia daug didelių pastatų, jis man net pasirodė netgi jaukesnis už Palangą.
Čia Sopoto įžimybė „kreivasis namas“.

 

 

Tiltas į jūrą. Ir čia lenkai verčiasi. Norint juo prasivaikščioti reikia mokėti pinigą! Bet negi tokią kelią atvažiavęs nenueisi.

 

 

Sopoto pliažas, visai kaip Palangos. Čia dar rytmetys, 10 ryto, tai žmonių nedaug palyginus. Vėliau prisirenka pilna.

 

 

Aišku Sopote, kaip ir Palangoje pilna kičinių dalykėlių.

 

 

 

5. Gdanskas
O Gdanskas tai labai mielas ir gražus miestas.

 

 

Ir senamiestis įspūdingas. Aišku daug lėmė, kad daugiausia laiko miestas priklausė vokiečiams.

 

 

Tik viena bėda. Visas senamiestis tai turgus. Nežinau ar ten vyko kokia mugė, ar tai kasdienybė. Bet 2/3 visų parduodamų daiktų buvo kiniškos plastmasės ir kitas visiškas pigus briedas. Bet užtat žmonių minios. Praeit sunku. Ir tai viduryje darbo dienos!

 

 


Bet vistiek Gdanskas paliko tikrai malonų įspūdį.

 

 

Ir dar čia plaukioja laivai su lietuviškais pavadinimais.

 

 

 

6. Hel
Kaip juokavom su Živile: „Road to Hell“. Manėm, kad tai bus lenkiškoji Nida. Miestukas tokioje panašioje į Kuršių Nerijoje. Pačiame Nerijos gale. Iki Gdansko 80 km. Važiavom daugiau kaip 2 val. Ir tai dar pakankamai anksti ryte. Gryžtant iš viso buvo kilometriniai kamščiai. Ar verta ten grūstis? Tikrai ne. Visa Nerija, tai ilgas nesibaigiantis kempingas su krūva palapinių viena ant kitos. O pats miestukas toks apgriuvęs, ir šiukšlinas. Aišku ir visos gatvės, tai vienas ilgas nesibaigiantis turgus. Ir mažas uostukas gale miestelio.

 

 

Su prabangiu „Riviera“ viešbučiu, iš kurio atsiveria vaizdas į jūrą.

 


Pastaba. Tai buvo pirmoji kelionė užsienin, kai naudojausi navigatoriumi. Galiu pasakyti viena – super. TomTomas Broniaus balsu puikiai vedžiojo visur, niekur nepaklydom, viską puikiai radom. Ypač pasitarnavo važinėjimui po Gdanską.