Kelionių įspūdžiai » Pasilakstymai po Paryžių

Pasilakstymas po Paryžių

Taip jau būna. Kelionėse vieni miestai atsiveria ir įtraukia iš karto. Įsitrauki į tą šurmulį ir tiesiog pajunti „aš galėčiau čia gyventi“. Ir ten norisi sugrįžti visada. Kitus gi, aplankai pasigroži, pabūni ir…. viskas. Supranti, kad pamatei, pabuvai ir užteks. Nebetrauks čia tavęs daugiau.

 

 

Kelios dienos kaip grįžau iš Paryžiaus. Galvoje dėliojasi įspūdžiai, prisiminimai. Niekaip negaliu pasakyti, kad Paryžius labai sužavėjo, bet… kuo daugiau mąstau, tuo labiau suprantu: aš noriu dar pabūti ten. Kažkaip norisi tiesiog pabūti ten, o ne bėgioti tuo privalomu maršrutu. Tikrai nesakau, kad to privalomo maršruto (na pvz: Luvras, Versalis, Eifelis ir pan.) reikia vengti. Oj, ne. Bent kartą visur pabūvoti tikrai privalu. O Paryžiuje tiek visko yra! O tu ten turi tik 4,5 dienos. Tai ir lakstai liežuvį iškišęs. O sugrįžti norisi tam, kad tą kartą jau nelakstyt po tuos objektus, o tiesiog pabūt. Pakvėpuot tuo laisvės pritvinkusiu Paryžiaus oru.

Kuom įsiminė Paryžius pirmą kartą?

 

Žmonių masė…

Visur žmonės, žmonės… Aišku paryžiečių tarp jų aiški mažuma, bet vistiek… Ir pasitinka mus Paryžius su didžiule mase žmonių. Atskrendam liepos 14. Prancūzai švenčia Bastilijos paėmimo dieną. Išeiname pasivaikščioti… Žmonių srautas, nuveda jis į Marso laukus, prie Eifelio. Žmonių neįsivaizduojama galybė, tiek tie laukai, tiek apylinkės prisigrūdę. Kažkas koncertuoja, su Brangiąją bandom prisiminti bent kokią prancūzų grupę. Kelias prisiminė, bet tų kas ant scenos nepažįstame. Vėliau fejervekai nuo Eifelio. Kažkur 45 minutes. Net atsibodo. Ir vėl su minia kažkur. Na mes tikėjomės pakliūti į viešbutį. Bet minia neša kur nori. Atiduriame Eliziejaus laukuose. Kažkur 2 nakties. Parduotuvės dirba. Užeiname į Renault, o gal vidurnaktį užsimanysiu naujos „Lagunos“? Kitas dienas tenka stumdytis su kitais turistais. Jų čia be galo daug. Skamba įvairiausios kalbos. Išsiskiria japonai. Akmeniniai veidai, atsistoja prieš objektyvą, staiga šypsena, du pirštai į viršų… klikt… vėl, akmeninis veidas.

 

 

 

 

Pompastika.

Kukliu Paryžiaus nepavadinsi niekaip. Ta pompastika prasidėjo dar nuo karalių Liudvikų laikų. Ir dydžiai. Akimis neaprėmiamas Luvras, ar neapeinami Versalio sodai. Gal todėl ir nesistengiame apžiūrėti visko. Luvrą apibėgame per 1,5 val. Žvilgt į „privalomus“ objektus – Mona Liza, Venera.. Dar kelios salės ir į lauką. Versalyje irgi panašiai. Juk vistiek visko neapžiūrėsi, nepamatysi. Fiziškai neįmanoma. Arba tada Paryžiuje turi praleisti kokį mėnesį. Bet tam nei pinigų, nei laiko neturiu.

 

 

 

„Chaosas“ gatvėje.

Neįsivaizduoju savęs vairuojančio Paryžiuje. Atrodo ten toks „chaosas“. Kabutes dedu specialiai. Tame eismo sraute vis dėlto kažkokia tvarka yra. Per 4,5 dienos nemačiau nei mažiausios avarijos. O šiaip: pėstieji einantys per raudoną, mašiniukai laviruojantys tarp neišpaišytų juostų, juos visomis kryptimis apvažiuojantys motociklai ir motoroleriai ir visur smėžuojantys dviračiai. Užlenda, kilsteli ranką, suprask atsiprašau, ir nulekia sau. Nuo Triumfo arkos gal 10 min žiūrėjome į eismą žiedu šalia jos. Taip ir nesupratome kaip ten viskas vyksta. Gal 10-12 juostų, važiuojantys žiedu praleidinėja įvažiuojančius. Mums provincialams Paryžiuje geriau važinėti metro. Tikrai
Tikrai norėsis dar sugrįžti į Paryžių. Pabandyti pažinti jį ir kitokį. Ne visai turistinį. Jei tik toks egzistuoja.

 

 


Dar keli praktini pastebėjimai:
1.) Paryžiuje turėjome įsigyję kortelę „Paris Museum Pass“. 4 dienom ji kainavo 45 eurus. Jei planuojate aplankyti bent 4-5 muziejus ją įsigyti verta (yra ir 2 bei 6 dienoms). Ir ne vien dėl ekonominės naudos (muziejai ten 8-12 Eur, Luvras – 15 Eur), turint šią kortelę nereikės stovėti eilėse prie bilietų. O jos kai kuriuose objektuose tikrai įspūdingos. Su ja galima patekti beveik į visus žinomiausius Paryžiaus (negaliojo tik Eifelio bokštui) ir jo apylinkių (pvz Versalis) muziejus
2.) Charlio de Golio oro uostas yra vienas baisiausių oro uostų. Ypač 1 terminalo 70-79 vartai (iš čia dažniausiai skrenda į Šengeno zoną). Sterilioje zonoje nėra ne tai kad nei vienos parduotuvės (atsargiai, perkantiems lauktuves, paskutinė parduotuvė yra prieš praeinant patikrinimą), bet net ir tualeto. Prispyrus reikalui, turi eiti pas apsaugą ir prašyt, kad palydėtų… Laukimo salė ko gero trigubai mažesnė net už Vilniaus oro uosto laukiamąjį.