Kelionių įspūdžiai » Gruzijos dienoraščiai

Gruzijos dienoraščiai. 1 dalis

Aplankyti Gruziją norėjosi jau senai. Nemažai teko girdėti apie Kaukazo kalnų grožį, apie draugiškus vietos žmones. Tokia galimybė pasidarė labai reali, kai manosios Ž puseserį gruodžio mėn metams išvažiavo padirbėti į Tbilisį. Abudu su Brangiąja puikiai supratom, kad geresnės progos aplankyti tą šalį nebus. Beliko tik paskelbti AirBaltic’ui bilietų išpardavimą ir aviabilietai buvo jau mūsų kišenėje….
Čia bus kelionės dienoraštis. Jį rašiau visų pirma sau ir Živilei. Aišku įspūdžius reikėjo rašytis iš karto, nes pats pirmas kultūrinis šokas buvo tikrai nemažas, paskui greitai adaptavomės. Ir į daugelį dalykų kelionės pabaigoje žiūrėjome visai kitaip, negu pradžioje. Na yra kaip yra, pabandysiu prisiminti ką masčiau būtent tada.


Vidurnaktis. Leidžiamės Tbilisio oro uoste. Visos pasienio procedūros atliekamos labai greitai ir neužilgo mes jau lekiam Tbilisio gatvėmis su taksi. Pasakyti lekiam neužtenka. Laiks nuo laiko užmetu akį į spidometrą. Greitis 130 – 140 km/h. Ir tai mieste! Pastovus pypinimas ir mirksėjimas ilgosiomis. Kalbinamas taksistas neatsišaukia niekaip. Kur tas svetingumas? Virš naglumo kai taksistas lenkia policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Tiesa, vėliau pastebim, kad policija su švyturėliais važinėja visada. Išleidžia jis kažkur. Skambinam Rasai (Živilės puseserė). „Kur esat?“ – klausia. „Prie tavo namo“. „Nėra čia jūsų“. Ech, visa laimė, kad išleidžia lygegrečioje gatvelėje. Greitai susigaudom. Tokia mano pirma pažintis.


Ryte išsiruošiam vaikščiojimui po Tbilisi. Pirmas įspūdis – turgus. Visa gatvė vien prekybininkai. Prekiauja viskuo kuo tik įmanoma. Į akis krenta daug stovinčių statybviečių. Kaip paaiškina statybos stojo iškarto po pernykščio karinio konflikto su Rusija. Nepavežė tokia maža šalis karo. Daug pastatų apgriuvę. Bet vienas kvartalas senamiestyje išsčiūstytas. Jame beveik vien kavinės. Ir kainos ten labai aukštos. Vėliau kylame į kalną. Link senos tvirtovės sienos ir paminklo „Gruzijai motinai“. Lipame per statybų aikštelę, jokių aptvarų, tik ir laviruoji tarp duobių. Vaizdas nuo kalno gražus, tik kvapas nosį riečia, ten mėgstama gruzinų piknikų vietą, bet reikalus atlieka irgi čia pat. Beje, dažna tarpuvartė šlapimu trenkia. Karšta, tikrai gerokai virš 30. Oj išlepę vakariečiai jaučiamės. Pereiname Rustavelio prospektu, tą kurį opozicija užtvėrus. Pristatę celofaninių palapinių – celių. Ale toks vaizdas kad ir jai ten protestuoti galutinai užknisę. Žmonių tose palapinėse vienas kitas. Priešais Gruzijos parlamentą pastatyta scena, bet kad kas ten vyktų taip ir nematėme. Vėliau prie mūsų prisijungia Rasa. Ji čia jau vietinė beveik. Dar pavedžioja po miestą, daug griuvenų, šiukslių, bet dažnai išlenda ir labai gražių ir įdomių dalykų. Jėgas atgauname pirtyje. Murkdomės baseine su sieros junginiais. Sako sveika. Gal. Bet, kad smirda faktas. Paskui prie kvapo pripratau. Išėjau tikrai atsigavęs. Vakarieniaujame „Vyno ir rožių“ restorane. Jį taip praminė Rasa su drauge. Nes joms ten vakarojant gruzinai rungėsi dėl dėmesio. Vienas stalas vyną statė, kitas gėles dovanojo :). Mūsų nevaišino niekas (ryškiai dėl manęs). Mokinomės valgyti chinkalius. Gavosi visai neblogai. Restorane gyva muzika. Liaudies. Čia ir išgirdau kokia ji graži. Tiek dainos, tiek muzika. Tikrai labai graži.
 

O čia iliustracijos:

 

Taigi, Tbilisi

 

Čia tas iščiustytas Tbilisio senamiesčio kvartarėlis. Auksinio Gruzijos jaunimėlio mėgstama vieta.

 

Šiūkšlių Tbilisyje tikrai daug.

 

Vaizdas į Tbilisį. Upė Mtkvara. Kaip sakė nevisada būna toks rudas vanduo, būna ir žalias, melsvas.

 

Per statybinę aikštelę kylam link tvirtovės (na šiuo atveju leidžiamės). Apie aikštelės ar galų gale duobių aptvėrimą niekas negalvoja

 

Ši bažnyčia pastatyta 2006 m. Kaip sako kiek ji kyla į viršų, tiek ji leidžiasi ir žemyn. Viduje irgi buvom. Yra ne viena salė mišioms. Gruzinai labai religingi, bet apie religiją kitą kartą.

 

Coca-cola logotipas gruziniškai

 

Apskritai situacija Gruzijoje labai primena mus kokiais 1991 m.

 

 

Bet daug tikrai labai įdomių ir gražių dalykų. Vienoje gatvelėje išlikusios senos, tapytos iškabos. Jų ten nemažai.

 

Opozicijos celės. Užtvėrę vieną pagrindinių miesto arterijų. Dėl ko labai kenčia paprasti eiliniai gruzinai. Viskas ten šiaip ramu (na gal išskyrus gegužės 26 d. įvykius). Vietiniai kiek supratau opozicijos nelabai palaiko: „Saakašvilis negerai, bet šitie iš vis blogis“. Ir pačiai opozicijai kiek supratau nusibodę protestuoti, kiek supratau prasidėjo ir jų tarpusavio vaidai.

 

Daug malonesnis dalykas pirtys. Va tie kupolai tai pirčių komplekso dalis. Mes ėmėme atskirą kambariuką, ten buvo poilsio kambarys, dušinė ir baseinas su terminiais vandenimis. „Kvepėjo“, bet po jų buvo tikrai gerai. Valandai toks pasipirtinimas kainavo apie 45 Lt (nesvarbu kokiam žmonių kiekiui)

 

Chinkaliai. Gruziniški koldūnai, valgomi rankomis. Gruzinai rungiasi kas daugiau jų suvalgys. Na kaip mes cepelinais. Viršūnėlių nesuvalgo, kad paskui galėtų suskaičiuoti.

 

Gyva muzika restorane. Balsai jų labai įspūdingi, atliekama muzika irgi. Tapau gruziniškos liaudies muzikos fanu. Parsivežiau ne vieną CD. Labai rekomenduoju grupę „The Shin“, tokia sudžiazinta gruziniųka liaudies muzika. Ech kaip gražu.

 

Skaityti toliau - 2 dalis